Užgavėnės ir jų kaukės 

Užgavėnės – tai sena lietuviška žiemos išvarymo šventė, švenčiama likus septynioms savaitėms iki Velykų. Ji simbolizuoja žiemos pabaigą ir pavasario pradžią. Per Užgavėnes žmonės linksminasi, valgo sočius patiekalus (ypač blynus), pokštauja ir dalyvauja įvairiuose žaidimuose bei Lašininio ir Kanapinio kovoje, kuri vaizduoja žiemos ir pavasario susirėmimą. Šventės pabaigoje dažnai sudeginama Morė – žiemos simbolis.

Svarbi Užgavėnių dalis – kaukės. Jos dažniausiai vaizduoja įvairius personažus: velnius, raganas, giltinę, žydus, čigonus, gyvūnus (ožį, arklį, mešką) ar kitus linksmus ir šiek tiek bauginančius veikėjus. Kaukės gaminamos iš medžio, popieriaus, kailio ar kitų medžiagų, jos būna ryškių spalvų, su perdėtais bruožais – didelėmis nosimis, dantimis ar ūsais. Persirengėliai vaikšto po kaimus ar miestus, pokštauja, dainuoja ir linki gero derliaus bei sėkmės ateinantiems metams.